apvaldyti — apvaldýti vksm. Apvaldýk vaikùs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apvaldymas — apval̃dymas sm. (1) Rtr, NdŽ, FT, KŽ 1. Sut, LL127 → apvaldyti 1. 2. → apvaldyti 3: Technikos apvaldymas rš. Civilizacija – išorinio pasaulio apvaldymas, kultūra – vidinio pasaulio apvaldymas LE VI321. valdymas; apvaldymas; įvaldymas; nuvaldymas; … Dictionary of the Lithuanian Language
aptramdyti — 1 aptramdyti tr. KŽ, Vrn 1. kiek apraminti: Tada būtų galima aptramdyti pakvaišusius sargybinius ir pabėgti su vaikais K.Bor. O tau, Kirstuk, aptramdyt vyrai! rš. 2. Krkl kiek apvaldyti, priversti paklusti, sulaikyti: [Žmogus] aptramdė įsiutusį… … Dictionary of the Lithuanian Language
apvaldžioti — tr. žr. apvaldyti 1: Kurie nemoka muštis nei bartis, nei bylinėt, šitie apsės ir apvaldžiõs žemę DP533. | prk.: Kieno širdį vieną kartą nečystata apvaldžios, šitam vos ką gero dūmot … neprileis DP553. valdžioti; apvaldžioti; užvaldžioti … Dictionary of the Lithuanian Language
apviešpatauti — tr., intr., apiviešpatauti Sut apkaraliauti, apvaldyti: Kristus pasiunčia apaštalus pasaulio apviešpatauti rš. Dievas tėvas davė apviešpataut sūnui savo tą karalystę ant tos žemės MP85. Tatai yra tiesa, kad Ponas apiviešpatavo dangų ir žemę MP111 … Dictionary of the Lithuanian Language
atvaldyti — tr. 1. refl. tr. pakankamai ilgai prižiūrėti, tvarkyti ką turimą, atsiturėti: Atsivaldė žemę dvyleka metų ir atidavė kitam sūnuo valdyti Šts. 2. KŽ suvaldyti, sutramdyti. ║ prijaukinti, pripratinti: Notvaldytas SD179. 3. valdant išvaduoti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
gobis — gõbis sm. (2) BŽ137 gobšumas, godumas: Pats tirionis jo tarimo klausė, jei tenai jo gobis leido S.Dauk. Užkakinti savo nepakakinamą gobį S.Dauk. Nedaleisk širdies savo apvaldyti gobiui Jzm. Bet iš gobio ar iš bado vieną [žvakigalį] grįždamas… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvaldyti — tr. 1. Š, Rtr, KŽ kurį laiką žiūrėti (darbų, reikalų) tvarkos, vadovauti, tvarkyti: Šešius metus išval̃dė tą ūkę i mirė Krš. Ana meisinę išval̃dė dvyleka metų, ana veršius pjovė, prekiavo Trk. ║ kurį laiką prižiūrėti ką turimą: Dvyleka metų… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvaldyti — tr. J.Jabl, Š; L 1. KŽ sugebėti valdyti, viešpatauti: Karalius negerai nuval̃dė kraštą NdŽ. | refl. KŽ: Penktais metais (1905 m.) caras nusivaldė, o septyniolektais (1917 m.) nebnusivaldė, nuvertė nu sosto Ggr. 2. KŽ pavergti, nukariauti: Iš rytų … Dictionary of the Lithuanian Language
pavaldyti — tr. BzF194 1. N, M, NdŽ, DŽ kurį laiką valdyti, turėti valdžią, viešpatauti: Išmintingiausias pasaulio valdove! Pavaldyk brangią mūsų Lietuvėlę bent dešimtį metų Vaižg. 2. žr. užvaldyti 1: Dievu dingojos pasidaryt ir visą svietą viens pavaldyt… … Dictionary of the Lithuanian Language
